Įgimtas varpos kreivumas (CPC) ir Peyronie liga (PD) yra dvi sąlygos, galinčios sukelti varpos kreivumą. Nors pats kreivumas kartais gali atrodyti panašus, abi sąlygos daugeliu atžvilgių labai skiriasi. Vyrams, sergantiems CPC, kreivumas dažnai pirmą kartą pastebimas paauglystėje. Šiuo metu nežinoma, ar liga visais atvejais yra nuo gimimo, ar kai kuriems vyrams ji išsivysto brendimo metu. Įgimtas varpos kreivumas yra reta būklė, kuri, kaip manoma, pasireiškia mažiau nei 1% vyrų.
Priešingai nei CPC, PD yra dažnesnis (apytikriai paveikia 6–9 % vyrų) ir turi keletą reikšmingų skirtumų. Pirma, PD yra įgyta būklė, o tai reiškia, kad individui ji išsivysto vėliau (paprastai 50–60 metų amžiaus), o asmuo greičiausiai gimsta su CPC. Antra, PD sergančių pacientų varpos kreivumą sukelia pluoštinio rando audinio plokštelės, susidarančios varpos erekcijos audinio gleivinėje, galbūt dėl genetiškai jautrių vyrų pakartotinio varpos pažeidimo. Šios apnašos laikui bėgant gali sukelti varpos pakitimų, pvz., padidėjusį kreivumą, sutrumpėjusį varpą, skausmingą erekciją ir kai kuriais atvejais erekcijos disfunkciją (ED). Kita vertus, asmenys, turintys CPC, paprastai nepatiria skausmingos erekcijos ir nemato varpos kreivumo laipsnio pokyčių laikui bėgant.
Kaip ir bet kuri kita kūno dalis, varpos anatomija skiriasi kiekvienam žmogui, todėl neretai erekcijos metu varpa šiek tiek palinksta aukštyn, žemyn arba į vieną ar kitą pusę. Paprastai asmenys, kurių varpos išlinkimas yra nežymus (< 30 laipsnių), neturi jokių lytinių santykių problemų, nors kai kurie vyrai, kurių penis yra šiek tiek išlinkęs, gali jaustis nesąmoningai dėl savo penio išvaizdos.
Paprastai problemos, susijusios su CPC, dažniausiai kyla, kai kreivė yra per stipri, kad būtų galima įsiskverbti į lytinius santykius. Tokiu atveju pacientui gali būti naudinga pasikonsultuoti su urologu, kuris specializuojasi seksualinėje medicinoje ir yra susipažinęs su PD ir CPC. Tokie specialistai geriausiai tinka nustatyti, dėl kurios būklės atsiranda varpos kreivė, ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius.
Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą.
Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo.
Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.
