Bipolinis sutrikimas – tai paveldima lėtinė psichikos liga, kuri paveikia nuotaiką: depresiją ir vangumą keičia euforija ir neįprastas linksmumas. Paūmėjimo metu gali atsirasti minčių apie savižudybę ar kliedesių. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengviau susidoroti su simptomais.
Kas yra bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas, arba, kaip liaudiškai vadinama, bipolinis – tai psichikos liga, kurios metu pasireiškia ekstremalūs (poliariniai) nuotaikų svyravimai. Pavyzdžiui, neseniai laimingas ir nepaprastai linksmas žmogus jaučia nepakeliamą liūdesį ir jėgų praradimą. Ir tai atsitinka, atrodo, be jokios priežasties. Pagrindinis ligos požymis – ekstremalūs afektiniai (emociniai) sutrikimai. Todėl visas jo pavadinimas yra „bipolinis afektinis sutrikimas“, sutrumpintai vadinamas bipoliniu sutrikimu. Emocinio pakilimo fazė vadinama manijos epizodu (jei apraiškos švelnesnės, tada hipomanija), o depresinės nuotaikos fazė – depresijos epizodu. Dėl šios priežasties liga daugeliui žinoma kaip „manijos-depresijos sindromas“, nors šis terminas laikomas neteisingu: šios dvi fazės ne visada būna. Būna, kad manijos ir depresijos požymiai pasireiškia vienu metu, tuomet žmogus patiria ir nepaprastą liūdesį, ir jėgų antplūdį. Toks epizodas vadinamas mišriu. Kartais būna pertrauka – tobulėjimo laikotarpis. Visi šie epizodai seka vienas kitą be išorinių aplinkybių įtakos, vien dėl organizmo gedimo.
Yra didelis skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir įprastų nuotaikų svyravimų. Kaip tarp vaikų emocijų, kurių vienas supasi ant sūpynių, o kitas sėdi ant kėdės
Bet kuris sveikas žmogus turi nuotaikų svyravimų, tačiau jie neturi įtakos visam jo gyvenimui. To negalima pasakyti apie BAR. Manijos ir depresijos epizodų metu žmogaus nuotaika ir elgesys taip pasikeičia, kad jam ima sunku bendrauti ir daryti verslą. Liga pažeidžia miegą, gebėjimą mokytis ir dirbti bei kasdienį gyvenimą.
Paprastai bipolinis sutrikimas pirmą kartą pasireiškia jauname amžiuje, nuo 14 iki 20 metų.
Tačiau žmonės dažnai atideda apsilankymą pas specialistą ir gali praeiti ne vieneri metai, kol gydytojas diagnozuos bipolinį sutrikimą. Pirmą kartą simptomus galima pastebėti visą gyvenimą: iki 20% pacientų bipolinis sutrikimas išsivysto suaugus ar net vyresniame amžiuje.
BAR atradimo ir tyrimo istorija
Pirmieji šią ligą aprašė prancūzų mokslininkai Jeanas Pierre’as Falretas ir Jules’as Baillargeris. Jie tai padarė beveik vienu metu, nors ir nepriklausomai vienas nuo kito. Ir jie tai vadino skirtingai: „žiedine psichoze“ (Falretas) ir „dviejų formų beprotybe“ (Baillargeris).
Po pusės amžiaus vokiečių psichiatras Emilis Kraepelinas pasiūlė savo ligos aprašymą ir pavadino ją „maniakine-depresine psichoze“, sutrumpintai MDP. Beveik 100 metų šis terminas buvo visuotinai priimtas, tačiau nuo 1993 m. jis oficialiai nebenaudojamas. Iki to laiko liga buvo geriau ištirta ir nustatyta daug skirtumų nuo Kraepelino aprašytos maniakinės-depresinės psichozės. Pirma, psichoziniai sutrikimai, tokie kaip kliedesiai ir haliucinacijos, ne visada yra, o tai reiškia, kad tai negali būti vadinama psichoze. Antra, paaiškėjo, kad ne visi turi manijos ir depresijos epizodų: ligos eiga turi daug daugiau galimybių. Todėl PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) rekomendavo naują pavadinimą – „bipolinis afektinis sutrikimas“.
Bipolinio sutrikimo paplitimas
2019 m. visame pasaulyje bipolinis sutrikimas buvo diagnozuotas 40 mln. Rusijoje jo paplitimas, remiantis įvairiais šaltiniais, svyruoja nuo 1 iki 5 proc. Tai reiškia, kad diagnozę gauna nuo 1 iki 5 žmonių iš 100. Tiksliau pasakyti sunku, nes XXI amžiuje Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atitinkamų tyrimų neatliko. Be to, jis dažnai painiojamas su kitomis psichikos ligomis. Užsienio mokslininkai tvirtina, kad 60–70% žmonių iš pradžių gauna klaidingą diagnozę, kurią tik po 8–10 metų pakeičia teisinga, ištyrus vidutiniškai tris skirtingus specialistus. Panašus tyrimas buvo atliktas ir Rusijoje: 2013 metais depresija sergantiems pacientams ir pacientams, kuriems diagnozuota „paroksizminė šizofrenija“, buvo pakartotinai diagnozuota pagal šiuolaikinius kriterijus – paaiškėjo, kad daugiau nei 40% jų sirgo bipoliniu sutrikimu. Norint pašalinti klaidų riziką, prieš pradedant gydymą svarbu pasikonsultuoti su skirtingais specialistais, kurie taiko šiuolaikinius diagnostikos metodus.
