Sporto svarba moterų sveikatai

Sporto svarba moterų sveikatai

Medikai primena: reguliari mankšta būtina sveikatai, produktyvumui ir stabiliai emocinei būklei palaikyti. Net lengvi pusvalandžio pratimai padės ilgam išlaikyti energiją, sustiprins raumenis ir kaulus, saugos širdį.

 

Kodėl mankšta yra svarbi sveikatai

Sportinė veikla gerina kraujotaką ir audinių mitybą, vadinasi, padeda dirbti visiems organams. Dėl to kepenys efektyviau išvalo kraują nuo toksinų, smegenys greičiau reaguoja į nervinius impulsus, sustiprėja imuninė sistema, normalizuojasi reprodukcinės sistemos veikla. Sportas vaidina pagrindinį vaidmenį palaikant psichinę sveikatą ir produktyvumą. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – „laimės hormonų“ – gamybą, kurie mažina kortizolio gamybą, skatina greitesnį audinių atsinaujinimą, gerina kraujotaką. Tai reiškia, kad treniruotės gerina nuotaiką, mažina nerimą, mažina neigiamą streso poveikį organizmui. Reguliari mankšta normalizuoja miegą, padeda jaustis mažiau nervingam, geriau susikoncentruoti į studijas ar darbą ir apskritai jaustis patenkintam gyvenimu. Fizinis aktyvumas svarbus ne tik tiesioginei gerovei – tai labai vertingas indėlis į būsimą sveikatą. Bėgant metams organizmas natūraliai mažėja, o moterims daugelis pokyčių taip pat yra susiję su hormoniniais pokyčiais menopauzės metu. Vienas iš įprastų reiškinių šiuo laikotarpiu yra kaulų tankio sumažėjimas dėl estrogenų gamybos sumažėjimo. Kaulai tampa porėti ir trapūs, o lūžių rizika net dėl ​​nedidelių sužalojimų ar griuvimų žymiai padidėja. Sumažėjęs kaulų tankis gali išprovokuoti ir ne tokias globalias, bet itin nemalonias pasekmes, pavyzdžiui, laikysenos pasikeitimą, kuris dažnai atsiranda dėl slankstelių deformacijos ir nervų šaknelių suspaudimo. Tai sukelia sulenkimą, lėtinį nugaros skausmą, eisenos pokyčius ir ribotą mobilumą. Moteris praranda grakštumą ir miklumą. Fizinis aktyvumas, ypač pratimai su svoriais ir vidutinio stiprumo jėgos treniruotės, padeda sustiprinti raumenis ir apsaugoti kaulus. Kad prisitaikytų prie padidėjusio krūvio fizinio krūvio metu, kaulinės ląstelės pradeda aktyviau atsinaujinti, stiprėja kaulinis audinys. Nepamirškite apie savo širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Sportuodami galite žymiai sumažinti ligų, tokių kaip koronarinė širdies liga, insultas ir hipertenzija, riziką. Reguliarus fizinis krūvis stiprina širdį ir kraujagysles, gerina kraujotaką ir normalizuoja kraujospūdį, greitina medžiagų apykaitą. Širdis tampa atsparesnė, o kraujagyslės tampa mažiau jautrios išoriniams veiksniams, tokiems kaip oro pokyčiai ar stiprus stresas. Reguliarus pratimas sumažina atsparumo insulinui riziką. Tai būklė, kai sumažėja ląstelių jautrumas insulinui – hormonui, atsakingam už gliukozės (tai pagrindinis organizmo energijos šaltinis) pasisavinimą. Kad audiniai gautų jo pakankamą kiekį, organizmas turi gaminti daugiau insulino. Tai pavojinga būklė, dėl kurios gali išsivystyti 2 tipo diabetas ir padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir kitų sutrikimų rizika. Pratimai pagerina ląstelių jautrumą insulinui ir padeda organizmui efektyviau panaudoti gliukozę kaip energijos šaltinį. Fizinis aktyvumas taip pat skatina svorio mažėjimą, o tai yra svarbi sąlyga norint sumažinti atsparumo insulinui riziką. Pratimai padeda sumažinti daugelio kitų ligų, įskaitant autoimunines ir vėžines, riziką, padeda sulėtinti natūralų senėjimą ir pailginti laikotarpį, kai moteris puikiai atrodo ir jaučiasi puikiai. Tačiau sporto veiklos poveikis yra kumuliacinis. Per keletą seansų neįmanoma sustiprinti viso kūno. Todėl svarbu, kad sportas bet kuriame amžiuje būtų įprasto gyvenimo būdo dalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *