Krūties vėžys

Krūties vėžys yra dažna moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų atvejų. Ankstyvoji diagnostika yra būdinga sėkmingam gydymui.

Daugiau nei 90% moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Šiame straipsnyje aptarsime krūties vėžio simptomus, rizikos veiksnius, diagnostikos metodus ir prevenciją.

Krūties vėžio statistika ir paplitimas Lietuvoje

Krūties vėžys yra antrasis dažniausias piktybinis susirgimas moterims Lietuvoje. Jis yra po odos vėžio. Paplitimas šalyje nėra itin aukštas, bet gydymo rezultatai yra geri.

Ypač lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Tai rodo, kad gydymas čia veiksmingas.

Sergamumo tendencijos

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 550 moterų miršta dėl šios ligos. Vyrams krūties vėžys diagnozuojamas retai – apie 10-15 atvejų per metus.

Krūties vėžio paplitimas šalyje yra vienas mažiausių Europoje.

Išgyvenamumo rodikliai

Išgyvenamumas Lietuvoje yra problema. Jis yra mažiausias Europoje. Tai susiję su dažnu vėlyvų stadijų atvejų diagnozavimu.

Kad gydymo galimybės yra ribotos. Nustatant krūties vėžį I stadijoje, 5 metų išgyvenamumas siekia 98%. Tuo tarpu IV stadijoje – tik 31%.

Amžiaus grupių pasiskirstymas

Didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu yra vyresnėms nei 40 metų moterims. Ypač po menopauzės. Apie 30% diagnozuojamų atvejų priklauso pažangesnėms ligos stadijoms.

Krūties vėžys aktualiausias 30-54 metų amžiaus grupei. Sudaro apie 15% visų onkologinių susirgimų šioje grupėje.

Krūties anatomija ir struktūra

Krūtys sudarytos iš daugelio audinių, kaip riebalinis, jungiamasis ir liaukinis. Liaukinis audinys yra pagrindinis, kurioje gaminamas pienas. Pienas keliauja per pieno latakai iki spenelio. Krūties audinio struktūra keičiasi, priklausomai nuo hormonų lygio.

Limfinė sistema, su limfmazgiais, apsaugo nuo infekcijų. Tačiau ji gali būti vėžio keliu. Krūties audiniai nusidriekia iki pažasties, kur yra svarbūs limfmazgiai.

Krūtys yra vienas populiariausių vėžio tipų moterims. Krūties vėžys dažniausiai pažeidžia pažastinį kraštą ir spenelį. Kitos problemos, kaip mastopatija ar mikromastija, taip pat veikia krūtis.

Krūtis tiriamos įvairiais būdais, kaip palpacija ir mamografija. Šie tyrimai padeda suprasti krūties būklę.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Krūties vėžys yra kompleksinė liga. Genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai gali būti priežastys. Žinant šiuos rizikos veiksnius, galima veiksmingiau kovoti su šia liga.

Genetiniai faktoriai

5-10 procentų krūties vėžio atvejų yra susiję su paveldimomis genetinėmis mutacijomis. BRCA1 ir BRCA2 genų pokyčiai yra tokių pokyčių pavyzdžiai. Jei jūsų artimieji giminės serga krūties vėžiu, pasidarykite genetinius tyrimus.

Aplinkos veiksniai

Krūties vėžio riziką gali didinti aplinkos veiksniai. Jonizuojančios spinduliuotės poveikis yra vienas iš jų. Moterys, kurios patyrė spinduliuotės terapiją krūtinės srityje, turi didesnę riziką.

Gyvenimo būdo įtaka

• Nutukimas, ypač po menopauzės, yra svarbus krūties vėžio rizikos veiksnys.
• Lęšinių preparatų ar pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas menopauzės metu taip pat gali padidinti riziką.
• Reguliarus alkoholio vartojimas, ypač daugiau nei vienos standartinės porcijos per dieną, gali padidinti krūties vėžio riziką.
• Moterys, kurios niekada nebuvo nėščios, turi didesnę krūties vėžio riziką.

Nors šie veiksniai didina krūties vėžio riziką, jų buvimas dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Reguliarūs patikros tyrimai ir sveika gyvensena gali padėti sumažinti susirgimo tikimybę.

Krūties vėžys: pagrindiniai požymiai

Krūties vėžio simptomai gali būti įvairūs ir neskausmingi ankstyvoje stadijoje. Dažniausieji požymiai apima:

• Neskausmingas gumbelis arba sustorėjimas krūtyje
• Krūties dydžio, formos ar išvaizdos pasikeitimas
• Spenelio įdubimas
• Spenelio išvaizdos pasikeitimas
• Bėrimai spenelio srityje
• Nenormalios išskyros iš spenelio
• Apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai

Dažnai krūties vėžys ankstyvoje stadijoje gali būti neapčiuopiamas ir nepastebimas. Svarbu reguliariai atlikti krūties savityros patikras. Reaguoti į bet kokius pastebėtus krūties pakitimus ar spenelio pokyčius.

Tik kuo anksčiau diagnozuotas krūties vėžys suteikia geriausias gydymo ir išgyvenamumo prognozes.

Ankstyvieji simptomai ir jų atpažinimas

Krūties vėžys dažnai nepastebimas pirmajame etape. Svarbu laiku atpažinti ankstyvuosius simptomus. Šie požymiai gali būti subtilūs, bet ypač svarbu juos pastebėti kuo anksčiau.

Stebėkite savo krūtis reguliariai. Atkreipkite dėmesį į bet kokius neįprastus pokyčius.

Vizualiniai pokyčiai

Krūties išvaizda gali pasikeisti įvairiais būdais. Galimi pokyčiai apima krūties odos, formos ir dydžio pakitimus. Taip pat odos susiraukšlėjimą, įdubimus ar iškilimus.

Sveikoje krūtyje šie požymiai turėtų būti vienodi ir pastovūs. Jei pastebite kokius nors neįprastus vizualinius krūties pokyčius, nedelskite pasitarti su gydytoju.

Fiziniai pojūčiai

• Čiuopiami krūties pakitimai, tokie kaip gumbai ar mazgeliai, gali būti ankstyvasis vėžio simptomas.
• Spenelio pakitimai, įskaitant įdubimą, deformacijas ar išskyras, taip pat gali būti susirūpinimo keliantys požymiai.
• Svarbu atkreipti dėmesį ir į bet kokius neįprastus pojūčius krūtyje, pavyzdžiui, skausmą, tirpimą ar deginimą.

Pasikartojantys ar besikeičiantys fiziniai pojūčiai krūtyje turėtų būti įvertinti specialistų. Atminkite, kad jūsų krūtų pojūčiai gali kisti priklausomai nuo mėnesinių ciklo ir amžiaus etapų. Bet kokių ryškių pakitimų atveju svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Profilaktinė mamografijos programa

Lietuvoje vyksta mamografijų programa, skirta moterims 50-69 metų amžiaus. Kas 2 metus, šios moterys gali nemokamai atlikti mamografiją. Tuo tikslu – aptikti krūties vėžį anksti, kai gydymas yra efektyvus.

Ši programa padeda sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio. Jei mamografijoje aptinkami įtartini pakitimai, atliekami papildomi tyrimai. Tad išsiaiškintų jų priežastis.

Mamografijos programa turi ir rizikas, kaip gauti neteigiamus rezultatus. Tačiau ji yra efektyvi kovai su krūties vėžiu.

• Mamografijos jautrumas priklauso nuo pacientės amžiaus: jaunesnių nei 50 m. moterų mamografijos jautrumas – apie 60 proc., vyresnių nei 50 m. – apie 80 proc.
• Tikimybė, kad neigiamas mamografijos tyrimo rezultatas teisingai parodys ligos nebuvimą, svyruoja nuo 94 proc. iki 99 proc.
• Maždaug 1 iš 5 moterų, reguliariai dalyvaujančių mamografijos patikrose per 20 metų, gali gauti klaidingai teigiamą rezultatą, kurį galima patikslinti be įsiveržiamųjų procedūrų.
• Apie 1 iš 10 moterų gali prireikti minimaliai įsiveržiamos procedūros (adatos biopsijos), o apie 1 iš 100 moterų gali reikėti atlikti operaciją mamografijos rezultatams patvirtinti.

Lietuvos mamografijos programos dalyvavimo rodikliai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Tačiau ji yra svarbi krūties vėžio prevencijai ir ankstyvojai diagnostikai. Padeda sumažinti mirtingumą nuo šios ligos.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Ankstyvasis krūties vėžio diagnozavimas yra labai svarbus. Jis padeda gydytojams geriau planuoti gydymą. Pagrindiniai tyrimai yra mamografija, ultragarsas ir biopsija.

Mamografija

Mamografija yra rentgeno tyrimas, kuris randa mažus pakitimus krūtyje. Moterims virš 40 metų rekomenduojama šis tyrimas. Amžiaus suaugimo metu krūtys tampa tankesnios, todėl vėžio rizika didėja.

Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsas ypač naudingas jaunosiems moterims. Jis padeda nustatyti, ar krūtyje yra cista ar kietas mazgas. Šis metodas naudingas, kai krūtys yra tankesnios.

Biopsijos rūšys

• Punkcinė biopsija – paimamas audinio mėginys plona adata.
• Stulpelinė biopsija – paimamas storesnės adatos pagalba.
• Ekscizinė biopsija – atliekamas chirurginis darinį pašalinantis tyrimas.

Biopsijos atliekamos, kai randami įtartini pakitimai. Jie padeda patvirtinti ar paneigti vėžio diagnozę.

HER2 receptorių tyrimai atliekami, kai yra įtartini pakitimai. Šie tyrimai padeda nustatyti naviko pobūdį. Tad pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

Reguliarūs tyrimai yra svarbūs. Jie padeda diagnozauti anksti ir gydyti efektyviai. Svarbu pasitikrinti, net jei nėra simptomų. Dažnai vėžys nepasireiškia klinikiniais požymiais.

Krūtų savityros svarba ir metodika

Krūtų savityra yra svarbi, kad galėtumėte laiku diagnozuoti krūties vėžį. Šią procedūrą reikia atlikti kas 7-10 dienų po mėnesio pradžios. Stebi krūtis, kad laiku pastebėtumėte neįprastų pokyčių.

Krūtų savityra atliekama, kai oda yra drėgna. Svarbu, kad žinotumėte savo krūtis ir atidžiai stebėtumėte jų pakeitimus. Jei pastebėsite neįprastumą, neatsiliekiat gydytojui.

1. Atlikti krūtų savityrą 7-10 dienų po menstruacijų pradžios.
2. Stebėti odos, formos, dydžio pokyčius, čiuopiamus pakitimus, spenelio pokyčius.
3. Atlikti savityrą vonioje ar duše, kai oda yra drėgna.
4. Gerai pažinti savo krūtis ir žinoti, kas yra normalu.
5. Nedelsiant informuoti gydytoją apie pastebėtus neįprastus pokyčius.

Reguliari krūtų savityra padeda laiku diagnozuoti. Tai suteikia galimybę pradėti gydymą kuo greičiau.

HER2 receptorių tyrimai ir jų reikšmė

Krūties vėžio diagnozė ir gydymo planavimas susiję su HER2 receptorių tyrimais. HER2 receptoriai yra baltymai, esantys ant krūties vėžio ląstelių. Jie padeda ląstelių dauginimuisi, padidindamas vėžio agresiją.

Apie 20% krūties vėžio atvejų turi teigiamą HER2 statusą. Tokiems pacientams reikia specifikių gydymo taktikų.

HER2 receptorių įvertinimo metu naudojami du pagrindiniai metodai. Tai imunohistochemija (IHC) ir fluorescencinė in situ hibridizacija (FISH). Šių tyrimų rezultatai nulemia, ar vėžys yra HER2 teigiamas.

Žinant HER2 statusą, onkologai gali parinkti individualizuotą gydymo taktiką. Tai leidžia pasiekti geresnes rezultatus. Terapija prieš HER2 teigiamus navikus vis tiek tobulinama.