Skydliaukė

Skydliaukė yra maža, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, po oda. Ji priklauso endokrininės sistemos daliai ir atlieka svarbų vaidmenį organizme, gamindama ir išskirdama skydliaukės hormonus, tokius kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3).

Pagrindinė skydliaukės funkcija yra reguliuoti medžiagų apykaitos greitį. Tai procesas, kurio metu organizmas paverčia suvartotą maistą energija. Kadangi energija reikalinga visoms kūno ląstelėms, netinkamai veikianti skydliaukė gali paveikti visą organizmą.

Skydliaukės ligų tipai

Pagrindiniai skydliaukės ligų tipai yra:

1. Hipotirozė (nepakankamas skydliaukės aktyvumas).
2. Hipertirozė (pernelyg aktyvi skydliaukė).

Kiekviena iš šių būklių gali kilti dėl skirtingų priežasčių.

Sąlygos, sukeliančios hipotirozę

1. Hašimoto liga:
   • Lėtinė autoimuninė būklė, sukelianti nepakankamą skydliaukės funkciją.
   • Dažniausia hipotirozės priežastis šalyse, kur plačiai naudojama joduota druska ir kiti jodo praturtinti produktai.
2. Jodo trūkumas:
   • Skydliaukei reikia jodo, kad gamintų hormonus, todėl šio mineralo trūkumas mityboje gali sukelti hipotirozę.
   • Dažniausia hipotirozės priežastis šalyse, kur joduota druska nėra plačiai naudojama. Dažnai sukelia gūžį (padidėjusi skydliaukė).
3. Įgimta hipotirozė:
   • Kai kurie kūdikiai gimsta be skydliaukės arba su nepakankamai aktyvia skydliauke.
   • Ši būklė pasireiškia maždaug 1 iš 2 000–4 000 naujagimių.

Sąlygos, sukeliančios hipertirozę

1. Greivso liga:
   • Lėtinė autoimuninė būklė, sukelianti pernelyg aktyvią skydliaukę.
   • Dažniausia hipertirozės priežastis.
2. Skydliaukės mazgeliai:
   • Nenormalūs guzeliai skydliaukėje. Jei mazgeliai yra hiperfunkciniai, jie gali sukelti hipertirozę.
3. Perteklinis jodas:
   • Kai organizme yra per daug jodo, skydliaukė gamina daugiau hormonų, nei reikia.
   • Perteklinio jodo galima gauti vartojant tam tikrus vaistus, pvz., amiodaroną (vaistą širdies ligoms gydyti).

Sąlygos, galinčios sukelti tiek hipotirozę, tiek hipertirozę

1. Tireoiditas:
   • Skydliaukės uždegimas, kuris dažniausiai pirmiausia sukelia laikiną hipertirozę, o vėliau – laikiną arba lėtinę hipotirozę.
2. Pogimdyminis tireoiditas:
   • Retai pasitaikanti būklė, kuri paveikia kai kurias gimdyves po nėštumo.
   • Apie 5% žmonių gali patirti šią būklę per pirmus metus po gimdymo.
   • Dažniausiai pradžioje sukelia hipertirozę, o po to – hipotirozę. Būklė dažniausiai yra laikina.

Skydliaukės ligos simptomai

Skydliaukės ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais. Deja, jų požymiai dažnai yra panašūs į kitų medicininių būklių ar gyvenimo etapų simptomus, todėl sunku nustatyti, ar jie susiję su skydliauke, ar su kitomis problemomis.

Pagrindiniai skydliaukės ligos simptomai skirstomi į dvi grupes:

1. Susiję su per dideliu skydliaukės hormonų kiekiu (hipertirozė).
2. Susiję su per mažu skydliaukės hormonų kiekiu (hipotirozė).

Šie simptomai dažnai yra „priešingi“, nes hipertirozė paspartina medžiagų apykaitą, o hipotirozė ją sulėtina.

Hipotirozės simptomai:

• Lėtesnis nei įprasta širdies ritmas.
• Nuovargis (nuolatinis nuovargio jausmas).
• Neaiškiai paaiškinamas svorio padidėjimas.
• Jautrumas šalčiui.
• Sausa oda ir šiurkštūs, sausi plaukai.
• Prislėgta nuotaika (depresijos požymiai).
• Sunkios menstruacijos (menoragija).

Hipertirozės simptomai:

• Spartesnis nei įprasta širdies ritmas (tachikardija).
• Miego sutrikimai.
• Neaiškiai paaiškinamas svorio netekimas.
• Jautrumas karščiui.
• Drėgna arba prakaituota oda.
• Nerimo, dirglumo ar nervingumo pojūtis.
• Nereguliarios menstruacijos arba jų nebuvimas (amenorėja).

Abiem atvejais skydliaukė gali padidėti (gūžys), tačiau tai dažniau pasitaiko sergant hipertiroze.

Rizikos veiksniai skydliaukės ligoms

Jums gali būti didesnė rizika susirgti skydliaukės liga, jei:

• Esate moteris (asmenys, kuriems gimimo metu priskirta moteriška lytis, 5–8 kartus dažniau serga skydliaukės ligomis nei asmenys, kuriems priskirta vyriška lytis).
• Turite šeimos anamnezėje skydliaukės ligų.
• Turite Ternerio sindromą.
• Vartojate vaistus, kuriuose yra daug jodo.
• Gyvenate regione, kur nėra plačiai naudojama joduota druska, o tai gali lemti jodo trūkumą.
• Esate vyresni nei 60 metų, ypač jei esate AFAB.
• Esate gavę spindulinę terapiją galvai ir/ar kaklui.

Autoimuninės ligos, padidinančios skydliaukės ligų riziką:

Jei sergate autoimunine liga, jūsų rizika susirgti skydliaukės liga yra didesnė. Tarp tokių ligų yra:

• Perniciozinė anemija.
• 1 tipo cukrinis diabetas.
• Celiakija.
• Adisono liga (pirminis antinksčių nepakankamumas).
• Lupusas.
• Reumatoidinis artritas.
• Sjogreno sindromas.

Skydliaukės ligų diagnostika

Sveikatos priežiūros specialistas diagnozuoja skydliaukės ligas, pradėdamas nuo pokalbio apie simptomus, medicininę istoriją ir fizinę apžiūrą. Atliekant apžiūrą, gydytojas švelniai apčiuopia skydliaukės liauką, kad patikrintų, ar ji nėra padidėjusi, ar nėra matomų mazgelių.

Diagnostiniai tyrimai:

1. Kraujo tyrimai:
   • Padeda nustatyti hipotirozę ar hipertirozę.
   • Skydliaukės kraujo tyrimai apima:
     • Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH).
     • T3 ir T4 hormonų kiekiai.
     • Skydliaukės antikūnai.
2. Vaizdo tyrimai:
   • Skydliaukės ultragarsas padeda aptikti mazgelius (guzelius) ar gūžį.
   • Branduolinės medicinos tyrimai (pvz., skydliaukės radioaktyviojo jodo pasisavinimo tyrimas) leidžia nustatyti, ar mazgeliai yra hiperfunkciniai (pernelyg aktyvūs).

Skydliaukės ligų gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos tipo ir priežasties. Pagrindinis tikslas – grąžinti skydliaukės hormonų kiekį į sveiką normą.

Hipertirozės gydymo galimybės:

1. Antitiroidiniai vaistai:
   • Pvz., metimazolis ir propiltiouracilas, kurie sustabdo skydliaukės hormonų gamybą.
2. Radioaktyviojo jodo terapija:
   • Šis gydymas pažeidžia skydliaukės ląsteles, neleisdamas joms gaminti per daug hormonų.
3. Beta blokatoriai:
   • Nepaveikia pačios skydliaukės, tačiau padeda valdyti simptomus, pvz., greitą širdies ritmą.
4. Chirurginis gydymas:
   • Skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija) – nuolatinis gydymo būdas.
   • Po operacijos būtina visą gyvenimą vartoti sintetinius skydliaukės hormonus (pvz., tabletes su levotiroksinu).

Hipotirozės gydymo galimybės:

• Skydliaukės hormonų pakaitinė terapija:
  • Sintetinių hormonų, pvz., levotiroksino, vartojimas, siekiant papildyti organizmo hormonų kiekį.

Ar galima užkirsti kelią skydliaukės ligoms?

Daugumos skydliaukės ligų išvengti negalima, nes dauguma atvejų yra susiję su genetika ir/ar autoimuninėmis ligomis, kurių prevencija neįmanoma.

Išimtys:

• Problemų, susijusių su pertekline arba nepakankama jodo koncentracija, galima išvengti.
• Pasitarkite su gydytoju, jei nerimaujate dėl tinkamo jodo kiekio suvartojimo.

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.

Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.

Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.

Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.

Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją