Skarlatina :simptomai, priežastys, komplikacijos ir gydymas

Skarlatina, dar vadinama raudonuke, yra infekcinė liga, kuri gali išsivystyti žmonėms, sergantiems streptokokine angina. Ją sukelia bakterijų išskiriamas toksinas, dėl kurio atsiranda bėrimas.

Skarlatina dažniausiai pasireiškia gerklės skausmu ir ryškiai raudonu bėrimu, kuris gali būti sunkiau pastebimas tamsesnės odos žmonėms.

Ši liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau ja gali užsikrėsti bet kas. Užsikrėsti galima tiesiogiai bendraujant su sergančiu asmeniu arba būnant perpildytose vietose, tokiose kaip mokyklos ar darželiai.

Praeityje skarlatina galėjo sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį. Tačiau šiais laikais, gydant antibiotikais, ši infekcija paprastai yra lengva ir praeina per kelias dienas.

Kas yra skarlatina?

Skarlatina yra infekcinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokai (Streptococcus pyogenes). Tai tos pačios bakterijos, kurios sukelia streptokokinę anginą.

Dažniausiai liga pasireiškia ryškiai raudonu bėrimu, kuris plinta po visą kūną, taip pat aukšta temperatūra ir gerklės skausmu.

Skarlatina dažniausiai pasitaiko 5–15 metų vaikams. Anksčiau tai buvo pavojinga vaikų liga, tačiau šiandien dėl antibiotikų gydymo ji yra daug mažiau pavojinga.

Ankstyvas antibiotikų vartojimas padeda greičiau pasveikti ir sumažina ligos simptomus.

Skarlatinos simptomai

Pagrindinis skarlatinos požymis yra bėrimas, kuris gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Iš pradžių jis atrodo kaip raudonos dėmės, vėliau tampa šiurkštus, primenantis švitrinį popierių.

Ryškiai raudonas bėrimas yra pagrindinis skarlatinos bruožas. Jis gali atsirasti dar prieš pasijuntant blogai arba iki savaitės po pirmųjų ligos simptomų.

Tamsesnės odos žmonėms bėrimas gali būti mažiau pastebimas, tačiau jis vis tiek yra juntamas – odos paviršius tampa nelygus ir šiurkštus.

Bėrimas dažniausiai prasideda ant kaklo, kirkšnių ir po pažastimis, o vėliau plinta po visą kūną. Oda ties alkūnėmis, pažastimis ir keliais gali parausti stipriau nei aplinkinė oda.

Po maždaug savaitės, kai bėrimas išnyksta, oda ant pirštų, kojų pirštų galiukų ir kirkšnių gali pradėti luptis. Šis procesas gali trukti kelias savaites.

Be bėrimo, skarlatina gali sukelti ir šiuos simptomus:

paraudusias odos raukšles pažastyse, alkūnėse ir keliuose (vadinamos Pastia linijomis);
paraudusį veidą;
vadinamąją „braškinę liežuvio“ būklę – baltą liežuvį su raudonais taškeliais;
gerklės paraudimą su baltomis ar gelsvomis apnašomis;
karščiavimą virš 38,3 °C;
šaltkrėtį;
galvos skausmą;
padidėjusias ir paraudusias tonziles;
pykinimą ir vėmimą;
pilvo skausmą;
patinusius limfmazgius kakle;
pabalusią odą aplink lūpas.

Kodėl atsiranda skarlatina?

Skarlatiną sukelia A grupės streptokokai (Streptococcus pyogenes). Šios bakterijos paprastai sukelia streptokokinę anginą arba karščiavimą.

Tačiau kartais šios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris sukelia ryškiai raudoną bėrimą ant odos. Šis toksinas vadinamas endotoksinu, nes jis išsiskiria, kai bakterijų ląstelės suyra. Tai ir sukelia skarlatiną.

Ne visi, užsikrėtę A grupės streptokokais, susirgs skarlatina. Kai kurie žmonės yra jautresni šiam toksinui nei kiti.

Ar skarlatina yra užkrečiama?

Infekcija gali plisti iki šešių dienų prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Ji perduodama per kontaktą su sergančio žmogaus seilių lašeliais, nosies išskyromis, čiauduliu ar kosuliu. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali užsikrėsti skarlatina, jei tiesiogiai susiliečia su užkrėstais lašeliais ir po to paliečia savo burną, nosį ar akis.

Skarlatina taip pat gali būti perduodama, jei geriate iš tos pačios stiklinės ar valgote tais pačiais įrankiais, kaip ir sergantis asmuo. Retais atvejais A grupės streptokokinė infekcija gali būti perduodama per maistą.

Kai kuriems žmonėms A grupės streptokokai gali sukelti odos infekcijas, tokias kaip celiulitas, kuris gali plisti kitiems. Tačiau skarlatinos bėrimas pats savaime nėra užkrečiamas, nes jį sukelia toksinas, o ne bakterija.

Skarlatinos diagnozavimas

Gydytojas ar slaugytojas atliks fizinę apžiūrą, kad nustatytų skarlatinos požymius. Jie patikrins liežuvio, gerklės ir tonzilių būklę, taip pat apžiūrės išbėrimus ir patikrins, ar nėra padidėjusių limfmazgių.

Jei gydytojas įtars skarlatiną, jis gali paimti tepinėlį iš gerklės gleivinės, kad ištirtų jame esančias ląsteles. Šis testas vadinamas gerklės pasėliu ir padeda nustatyti, ar yra A grupės streptokokų.

Be to, gali būti atliktas greitasis antigenų testas, kuris leidžia greitai aptikti streptokokinę infekciją.

Skarlatinos gydymas

Skarlatina gydoma antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas ir padeda organizmui kovoti su infekcija.

Svarbu užbaigti visą gydymo kursą, kad būtų išvengta komplikacijų ir ligos pasikartojimo.

Karščiavimui ir skausmui mažinti gali būti naudojami be recepto parduodami vaistai, tokie kaip paracetamolis (Tylenol). Prieš duodant ibuprofeną (Advil, Motrin) vaikams, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Vaikams iki 16 metų negalima duoti aspirino, nes jis gali sukelti Reye sindromą – retą, bet pavojingą būklę.

Jei gerklės skausmas yra labai stiprus, gydytojas gali paskirti papildomų vaistų jo malšinimui.

Namų gydymo priemonės

Norint palengvinti simptomus, gali padėti šios priemonės:

ledo kubeliai ar ledinukai,
ledai,
šilta sriuba,
skalavimas sūriu vandeniu,
drėkintuvai su vėsiu oru.

Taip pat svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Kiti būdai, kaip padėti pasveikti namuose:

rinktis minkštą maistą arba skystą dietą, jei skauda ryjant,
vartoti be recepto parduodamus skausmą malšinančius vaistus,
naudoti priešniežulinius kremus ar vaistus, jei bėrimas niežti,
čiulpti gerklės pastiles,
vengti dulkių, dūmų ar kitų dirgiklių,
nerūkyti.

Vaikas gali grįžti į mokyklą po 12–24 valandų antibiotikų vartojimo, jei nebekarščiuoja.

Šiuo metu nėra vakcinos nuo skarlatinos ar A grupės streptokokų, tačiau mokslininkai dirba šia linkme.

Rizikos veiksniai ir komplikacijos

Skarlatina dažniausiai pasireiškia vaikams, todėl didesnę riziką užsikrėsti turi tie, kurie lanko mokyklas, darželius ar kitas žmonių susibūrimo vietas.

Didesnė užsikrėtimo rizika yra uždarose, perpildytose patalpose, kur žmonės glaudžiai bendrauja.

Daugeliu atvejų, gydant antibiotikais, bėrimas ir kiti simptomai išnyksta per savaitę. Tačiau netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip:

reumatinė karštinė,
inkstų uždegimas (glomerulonefritas),
ausų infekcijos,
pūliniai gerklėje,
plaučių uždegimas,
artritas.

Ankstyvas gydymas antibiotikais padeda išvengti ausų infekcijų, gerklės pūlinių ir plaučių uždegimo. Kitos komplikacijos atsiranda dėl organizmo imuninės sistemos reakcijos į infekciją. Tai vadinama po-streptokokine liga.