Padidėjusi pilvo apimtis yra matomas pilvo išsipūtimas, viršijantis įprastą jo dydį. Tai dažnai lydi jausmas, kad pilvas yra išsipūtęs dėl susikaupusio oro ar virškinimo turinio. Tačiau pilvo padidėjimą ne visuomet lemia virškinimo procesai. Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuodami padidėjusią pilvo apimtį dažnai remiasi penkių „F“ kriterijais: oras (flatus), nėštumas (fetus), išmatos (feces), skysčiai (fluid) arba riebalai (fat).
Padidėjusi pilvo apimtis gali būti labai nepatogi arba tiesiog pastebima tiek jums, tiek jūsų sveikatos specialistui. Ji gali būti ūminė – staiga atsirandanti ir neįprasta – arba lėtinė – pasikartojanti numatytu būdu. Lėtinė padidėjusi pilvo apimtis, kartu su nemaloniu pilnumo jausmu, dažnai susijusi su virškinimo problemomis.
Ką reiškia padidėjusi pilvo apimtis?
Padidėjusi pilvo apimtis gali būti organinės arba funkcinės kilmės. Organinė problema paaiškinama fiziniais įrodymais, pavyzdžiui, liga. Funkcinės problemos yra pastebimos, tačiau nepaaiškinamos.
Organinės priežastys
Padidėjusią pilvo apimtį gali lemti šios organinės priežastys:
- Nėštumas.
- Menstruacijos, kurios sukelia vandens kaupimąsi.
- Žymus svorio padidėjimas, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje ir apsunkina virškinimą.
- Plonosios ar storosios žarnos užsikimšimas, sukeliantis dujų ir atliekų kaupimąsi.
- Dalinis skrandžio paralyžius (gastroparezė), dėl kurio kaupiasi virškinimo turinys.
- Tam tikros virškinimo sistemos ligos, tokios kaip bakterijų peraugimas plonojoje žarnoje (SIBO), celiakija, kasos egzokrininis nepakankamumas (EPI) ir uždegiminės žarnyno ligos (IBD).
- Pilvaplėvės uždegimas (peritonitas).
- Skysčių kaupimasis pilve dėl kepenų ligos (ascitas).
- Organų padidėjimas dėl uždegimo ar auglių.
- Vidinis kraujavimas (intraabdominalinė hemoragija).
Funkcinės priežastys
Funkcinės priežastys dažniausiai susijusios su virškinimo problemomis, kurios lemia dujų arba virškinimo turinio kaupimąsi. Tarp priežasčių gali būti:
- Dujos dėl funkcinių virškinimo sutrikimų, maisto netoleravimo ar dirgliosios žarnos sindromo (IBS).
- Vidurių užkietėjimas, sukeliantis išmatų ir virškinimo turinio kaupimąsi.
- Šlapimo susilaikymas, sukeliantis šlapimo kaupimąsi.
- Virškinimo raumenų susitraukimų sutrikimas (žarnyno pseudoobstrukcija), dėl kurio virškinimo turinys užsilaiko.
- Pilvo raumenų silpnumas, dėl kurio pilvo turinys nusileidžia žemyn ir išsipučia (enteroptozė).
Kaip sveikatos priežiūros specialistai gydo padidėjusią pilvo apimtį?
Jei kreipsitės į gydytoją dėl padidėjusios pilvo apimties, jis sieks nustatyti priežastį. Pirmiausia gydytojas užduos klausimus apie jūsų simptomus ir apžiūrės pilvą, kad nustatytų, kur jis yra išsipūtęs. Pilvo išlinkimo vieta, ar jis vienodai išreikštas visoje pilvo ertmėje, ar labiau pastebimas konkrečioje srityje, padeda nustatyti, kurie organai yra paveikti, ir susiaurinti galimų priežasčių sąrašą. Taip pat gydytojas gali apčiuopti pilvo sritį arba ją stuksenant klausytis skysčių, dujų ar kietųjų medžiagų buvimo požymių.
Pilvo organai
Pilvo vidaus organai skirstomi į dvi grupes: kietuosius ir tuščiavidurius.
Kietieji organai
Šie organai apima kepenis, blužnį, inkstus, antinksčius, kasą, kiaušides ir gimdą. Jie gali padidėti dėl uždegimo ar auglių, tokių kaip navikai, pūliniai ar cistos. Gydytojas gali užčiuopti, jei organai yra padidėję, arba naudoti vaizdavimo tyrimus, kad tai nustatytų. Didelės auglio masės gali būti juntamos per odą. Gydytojas patvirtins diagnozę vaizdavimo tyrimais ir, priklausomai nuo būklės, atliks papildomus tyrimus bei gydymą.
Tuščiaviduriai organai
Šiai grupei priklauso skrandis, plonoji žarna, storoji žarna, tulžies pūslė, tulžies latakai, kiaušintakiai, gimda ir šlapimo pūslė. Šiuos organus galima apčiuopti tik tada, kai jie yra išsipūtę. Jei gydytojas gali juos apčiuopti, tai leidžia greitai nustatyti problemos vietą. Tuščiaviduriai organai gali padidėti dėl uždegimo, auglių arba būti pripildyti virškinimo produktų – dujų, virškinimo sulčių, išmatų ar šlapimo. Gimdos atveju padidėjimą gali lemti nėštumas. Retais atvejais šie organai gali išsipūsti dėl vidinio kraujavimo. Vaizdavimo tyrimai padeda tai patikslinti.
Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje
Padidėjusi pilvo apimtis gali būti susijusi su skysčių kaupimusi pilvaplėvės srityje (peritonume). Šie audiniai gali uždegti dėl infekcijos (peritonito) arba būti užpildyti skysčiais, kaip atsitinka sergant ascitu. Ascitas dažniausiai pasireiškia dėl kepenų randėjimo (cirozės), kai kraujagyslių spaudimas kepenyse (portinė hipertenzija) priverčia skysčius patekti į pilvo ertmę. Gydytojai dažnai nustato skysčių kaupimąsi fizinės apžiūros metu, tačiau pilvo ultragarsas yra jautresnis šioje situacijoje.
Kaip sprendžiama padidėjusios pilvo apimties problema?
Organinės priežastys
Jei padidėjusi pilvo apimtis turi organinę priežastį, gydymas priklausys nuo konkrečios būklės. Tai gali apimti ligos, infekcijos, auglio, užsikimšimo ar sužeidimo gydymą. Ūminiai atvejai dažniausiai išsprendžiami pašalinus pagrindinę priežastį. Lėtiniai atvejai gali būti papildomai gydomi:
- Diuretikais (skysčių šalinimui).
- Laxatyvais (vidurių užkietėjimo šalinimui).
- Aktyvinta anglimi (dujų mažinimui).
Funkcinės priežastys
Jei padidėjusi pilvo apimtis yra funkcinės kilmės, gydymas gali apimti bandymus ir klaidas. Gydytojas gali rekomenduoti vandenilio kvėpavimo testą, kad nustatytų žarnyno dujų perteklių. Taip pat gali būti siūloma:
- Keisti mitybą.
- Vartoti probiotikus ar virškinimo fermentus.
- Pilvo ar dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai, jei priežastis yra raumenų silpnumas.
Ką galite padaryti namuose, kad išvengtumėte padidėjusios pilvo apimties?
Prevencija yra lengvesnė, jei žinote priežastį. Jei pastebite, kad padidėjusi pilvo apimtis pasireiškia po valgio, galite pakeisti savo mitybos įpročius:
- Nustatykite, kurie maisto produktai sukelia jautrumą, ir pakoreguokite savo mitybą.
- Valgykite lėčiau, mažesnėmis porcijomis ir darykite ilgesnes pertraukas tarp valgymų.
- Gerkite daugiau vandens ir valgykite daugiau skaidulų, kad išvengtumėte atliekų kaupimosi.
- Prieš valgį vartokite virškinimo fermentus ir probiotikus.
Šie veiksmai gali padėti sumažinti pilvo išsipūtimą ir užkirsti kelią jo pasikartojimui.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.