Dislipidemija – tai būklė, kai sutrinka lipidų santykis organizme, kas gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Nors dislipidemija gali būti besimptomė, tam tikri fiziniai požymiai, kaip ksantomos ar ksanteliazmos, gali atkreipti dėmesį į padidėjusį cholesterolio lygį. Dažniausiai sergamumo priežastys yra įvairios – genetiniai veiksniai, netinkamas gyvenimo būdas ar kitos sveikatos problemos.
2016–2017 m. tyrimų duomenimis, buvo įvertinti 610 atvejų, labiausiai dislipidemija buvo tiriama 50–60 metų grupėje. Tyrimai parodė, jog nebuvo reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų pasiekiant norimus cholesterolio lygius. Kiekvienas pacientas vidutiniškai per penkerius metus atliko du cholesterolio ir lipidų profilio tyrimus. Rezultatai parodė, jog pirmųjų ir antrųjų tyrimų metu cholesterolio bei MTL-C koncentracijos sumažėjo, bet tolimesnių tyrimų metu jos vėl padidėjo. Tai leidžia daryti išvadą, jog dislipidemija yra tiriama, tačiau nepakankamai kontroliuojama pirminės sveikatos priežiūros praktikoje.
Svarbu reguliariai tikrinti savo cholesterolio lygį ir aktyviai imtis prevencijos bei gydymo priemonių. Pakeisti gyvenimo būdą, tinkamai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą – tai svarbūs veiksniai, padedantys kontroliuoti dislipidemiją ir mažinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kas yra dislipidemija?
Dislipidemija yra būklė, kuomet organizme sutrinka lipidų sutrikimai, įskaitant cholesterolio ir kitų riebalų koncentracijų pusiausvyrą. Ši būklė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač širdies ir kraujagyslių ligas. Dislipidemijos vystymasis yra vienas iš svarbiausių viešosios sveikatos priežiūros iššūkių, ypač išsivysčiusiose šalyse. Maždaug 17 milijonų žmonių visame pasaulyje kasmet miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurios sudaro apie trečdalį visų mirčių.
Dislipidemijos apibrėžimas
Dislipidemija yra kraujo lipidų – cholesterolio, trigliceridų, mažo tankio lipidų (MTL) ir didelio tankio lipidų (DTL) – koncentracijų pokytis. Normali cholesterolio norma yra gyvybiškai svarbi sveikam organizmui, tačiau per aukštas „blogojo” (MTL) cholesterolio lygis gali sukelti aterosklerozę ir kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Sveikatos priežiūra ir prevencinės priemonės, tokios kaip tinkama dieta ir fizinis aktyvumas, gali padėti palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
Kaip funkcionuoja cholesterolis organizme?
Cholesterolis yra būtinas organizmui, nes jis naudojamas ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezei. Apie trečdalis cholesterolio į organizmą patenka su maistu. Sveikatos priežiūra, reguliariai tikrinant cholesterolio normą, yra ypač svarbi, nes lipidų sutrikimai gali vėluoti širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę. Todėl reguliarios prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas, yra būtinos dislipidemijos rizikos mažinimui.
Dislipidemijos priežastys
Dislipidemija yra lipidų koncentracijos pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas, o šios būklės priežastys gali būti įvairios. Pateikiame keletą pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie dislipidemijos atsiradimo.
Genetiniai faktoriai
Genetika atlieka svarbų vaidmenį dislipidemijos atsiradime. Paveldimos genetinės mutacijos gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje ir susijusias sveikatos rizikas. Pavyzdžiui, šeiminė hipercholesterolemija yra labiausiai paplitęs paveldimas genetinis sutrikimas, kuris itin dažnai lemia dislipidemiją. Su amžiumi didėjanti hiperlipidemijos rizika taip pat yra susijusi su genetika.
Gyvenimo būdo įtaka
Netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas yra pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, lemiantys dislipidemijos atsiradimą. Dažniausiai dislipidemija siejama su riebiu maistu, sėsliu gyvenimo būdu, nutukimu ir diabetu. Fizinio aktyvumo trūkumas ir per didelis sočiųjų riebalų bei angliavandenių vartojimas neigiamai veikia lipidų koncentraciją kraujyje, didindami dislipidemijos riziką.
Antrinės priežastys
Be genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių, dislipidemija gali būti sukelta ir antrinių priežasčių. Kiti sveikatos sutrikimai, tokie kaip diabetas, inkstų liga, hipotirozė, nutukimas, policistinių kiaušidžių sindromas ir nėštumas, gali paskatinti hiperlipidemiją. Taip pat kai kurie vaistai gali turėti šalutinius poveikius, lemiančius lipidų koncentracijos padidėjimą kraujyje.
Dislipidemijos simptomai
Dislipidemija dažnai reiškiasi be akivaizdžių simptomų, tačiau yra tam tikri fiziniai požymiai, kurie gali įspėti apie padidėjusį cholesterolio lygį kraujyje. Jei pastebite fizinius požymius, svarbu atlikti sveikatos patikrinimas ir kasmet stebėti cholesterolio rodiklius siekiant anksti aptikti ir kontroliuoti dislipidemiją.
Fiziniai požymiai
Viena iš dislipidemijos simptomai yra ksantomos – gelsvos, riebalų pilnos mazgeliai ant rankų ar kojų sausgyslių. Ksantomos gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai jos atsiranda laidinėse sausgyslėse. Kita dažna dislipidemijos komplikacija yra ksanteliazmos, kurios formuojasi kaip gelsvos riebalų sankaupos ant akių vokų. Šie fiziniai požymiai yra svarbus indikatorius, kad būtina atlikti sveikatos patikrinimas.
Kaip atpažinti simptomus?
Dislipidemijos simptomai gali būti subtilūs, todėl dažnai lieka nepastebėti. Ankstyvosios stadijos kartais aptinkamos tik atlikus lipidogramą arba bendrojo cholesterolio tyrimą. Svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio lygį, ypač jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip paveldimumas, nesveika mityba ar sėslus gyvenimo būdas. Be sveikatos patikrinimas, simptomai gali būti didelis nuovargis, krūtinės skausmas ar kiti širdies bei kraujagyslių ligų požymiai. Rūpinkitės savo sveikata ir reguliariai atlikite patikrinimus, kad anksti aptiktumėte dislipidemijos simptomus ir galėtumėte imtis reikiamų gydymo priemonių.
Pagrindiniai dislipidemijos rizikos veiksniai
Dislipidemija yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) priežasčių, todėl labai svarbu suprasti, kokie rizikos veiksniai ją lemia. Rizikos veiksniai gali būti tiek paveldimi, tiek susiję su gyvenimo būdu bei kitomis sveikatos būklėmis.
Paveldimumas
Paveldimumas yra svarbus rizikos veiksnys, ypač jei šeimoje buvo diagnozuota šeiminė hipercholesterolemija. Amžius, lytis ir šeiminė anamnezė dažnai yra susiję su padidėjusia dislipidemijos rizika. Pavyzdžiui, moterys pradeda sirgti ŠKL dešimtmečiu vėliau nei vyrai, tačiau po menopauzės rizika labai padidėja.
Gyvenimo būdas ir dieta
Gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai turi didelę įtaką dislipidemijos išsivystymui. Nesveiki mitybos įpročiai, tokie kaip dideli kiekiai sočiųjų riebalų ir transriebalų, per mažas fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, gali reikšmingai padidinti dislipidemijos riziką. Taip pat modifikuojami rizikos veiksniai yra nutukimas ir hipertenzija, kuriuos galima koreguoti tinkamai subalansuojant mitybą ir didinant fizinį aktyvumą.
Kitos sveikatos būklės
Kitos sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas bei skydliaukės ligos, yra reikšmingi rizikos veiksniai dislipidemijai. Aukštos ŠKL rizikos grupės pacientai dažnai turi bent vieną iš šių sveikatos būklių. Cukrinis diabetas, pavyzdžiui, padidina kraujo gliukozės lygį, kuris gali tapti rizikos veiksniu koronarinės širdies ligai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į psichosocialinius rizikos veiksnius, tokius kaip stresas, depresija ir socialinė izoliacija, nes jie taip pat gali padidinti širdies ligų riziką.
Kaip diagnozuoti dislipidemiją?
Dislipidemija dažniausiai diagnozuojama atliekant bendrą cholesterolio tyrimą. Šis tyrimas nustato bendrą cholesterolio lygį kraujyje, kuris yra svarbus rodiklis, siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Daugiau nei pusė vyrų miršta staigia mirtimi dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prieš tai nepasireiškus jokiems simptomams, tad reguliarus sveikatos tikrinimas yra būtinas.
Bendras cholesterolio tyrimas
Atliekant bendrą cholesterolio tyrimą, yra matuojamas bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) kiekis. MTL cholesterolis yra laikomas „bloguoju” cholesteroliu, kuris gali užkimšti kraujagysles, o DTL cholesterolis – „geruoju” cholesteroliu, padedančiu pašalinti perteklių cholesterolio iš organizmo.
Lipidograma
Lipidograma yra svarbi diagnostikos priemonė, kuri išsamiau įvertina lipidų profilį. Šis tyrimas detaliai nustato cholesterolio frakcijų santykį, leidžiantį gydytojams tiksliau įvertinti pacientų būklę ir riziką susirgti ŠKL. Menopauzės laikotarpis paspartina aterosklerozės plėtrą moterims, didindamas širdies priepuolių riziką, todėl moterims būtinas reguliarus sveikatos tikrinimas.
Kiti diagnostiniai metodai
Kiti diagnostiniai metodai apima ultragarsinius širdies ir kraujagyslių tyrimus bei laboratorinius žymenų tyrimus, pvz., padidėjusią šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Koreguojant ŠKL rizikos veiksnius galima apsisaugoti nuo įvairių ligų. Apibendrinant, cholesterolio tyrimas ir lipidograma yra esminiai diagnostiniai įrankiai, padedantys diagnozuoti dislipidemiją ir užkirsti kelią rimtoms širdies ir kraujagyslių ligoms.
Lipidų norma ir jų balansavimas
Sveikas gyvenimo būdas ir tinkamas lipidų balansas yra esminiai siekiant ilgalaikės sveikatos. Cholesterolio lygio palaikymas padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Norint išvengti dislipidemijos, svarbu žinoti, kokios yra normos ir kaip jas išlaikyti.
Bendrojo cholesterolio norma
Bendrojo cholesterolio lygio normos priklauso nuo amžiaus, lyties ir bendrai sveikatos būklės. Vyrams ir moterims rekomendacijos gali skirtis, ypač jei jie priklauso labai didelės rizikos pacientų grupei. Šiems asmenims rekomenduojama turėti žemesnį bendrojo cholesterolio lygį.
MTL ir DTL cholesterolio normos
MTL cholesterolis (žemo tankio lipoproteinai) yra laikomi bloguoju cholesteroliu, kurio lygis turi būti kuo mažesnis. Tuo tarpu DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai) yra gerasis cholesterolis, kurio lygis turi būti didesnis, nes jis padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujagyslių. Cholesterolio lygio palaikymas yra svarbus norint užkirsti kelią įvairioms sveikatos problemoms.
Trigliceridų normos
Trigliceridai yra dar vienas kraujo riebalų tipas, kurio per aukšti lygiai gali sukelti sveikatos problemų. Optimalus trigliceridų lygis taip pat yra svarbus lipidų balansas. Atsižvelgiant į šias normas, galima išlaikyti sveiką lipidų balansą ir sumažinti širdies ligų riziką.
Dislipidemijos komplikacijos
Dislipidemijos komplikacijos gali stipriai paveikti širdies sveikatą ir apimti tokius rimtus negalavimus kaip aterosklerozė, koronarinė širdies liga, miokardo infarktas ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Būtina laiku nustatyti ir kontroliuoti dislipidemiją, siekiant išvengti šių gyvybei pavojingų būklių.
Daugiau nei 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, tačiau likusią dalį gauname su maistu. Kepenys gali pagaminti apie 900 mg cholesterolio per parą. Dislipidemija yra kraujo lipidų kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas, kuris yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ar staigia mirtimi.
Aterosklerozė
Aterosklerozė vystosi dėl arterijų sienelių sukietėjimo ir riebalinių plokštelių sankaupų. Tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas. Padidėjęs cholesterolio kiekis organizme nustatomas atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, atskiriant bendrąjį cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio santykį bei trigliceridų kiekį kraujyje.
Kitos širdies ir kraujagyslių ligos
Dislipidemija taip pat prisideda prie kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų 45–65 metų amžiaus serga arterine hipertenzija. Be to, 18–30 metų amžiaus pacientams dažnai diagnozuojama arterinė hipertenzija ir dislipidemija kartu, todėl širdies sveikata išlieka prioritetas visoms amžiaus grupėms. Esant mažai rizikai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, MTL cholesterolio rodiklis kraujyje neturėtų viršyti 3 mmol/l.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 metų ir moterims per 50 metų, todėl rekomenduojama kasmet ištirti cholesterolio kiekį pasiekus šį amžių. Lietuvoje 9 iš 10 asmenų turi padidėjusį cholesterolio kiekį, ir tai aiškiai rodo, kad dislipidemijos kontrolė ir širdies sveikata yra esminiai aspektai siekiant sumažinti miokardo infarkto ir kitų širdies ligų pavojų.
Dislipidemijos gydymo būdai
Dislipidemijos gydymas reikalauja išsamaus požiūrio, kuris apima tiek medikamentinius, tiek nemedikamentinius gydymo metodus. Dėl didelio širdies ir kraujagyslių ligų poveikio, sudarančio 50 proc. visų mirties atvejų Lietuvoje, gydymo metodai tampa ypač svarbūs siekiant sveikatos gerinimo.
Medikamentinis gydymas, naudojant statinus ir kitus lipidų mažinimo preparatus, dažnai yra būtinas norint kontroliuoti cholesterolio lygį. Nepaisant to, 2015 metais daugiau nei 80 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuota dislipidemija, buvo išrašyti antilipidiniai vaistai. Tačiau pastarųjų efektyvumas ne visada yra pakankamas, todėl būtina ieškoti inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, injekciniai terapijos metodai, paremti RNA mechanizmais, gali padėti sumažinti vaistų vartojimo dažnumą.
Geriama dieta, reguliari fizinė veikla ir žalingų įpročių atsisakymas taip pat yra būtini gyvenimo kokybės didinimas būdai. Keisdami savo mitybą ir įpročius, žmonės gali ženkliai prisidėti prie sveikatos gerinimo. Specialistė Dr. N. Kupstytė-Krištaponė akcentuoja, kad statinų vaistus reikia vartoti nuolat, siekiant išvengti cholesterolio problemų.
Personalizuotas gydymas tampa dar vienu svarbiu faktoriumi, kuris gali turėti didelę įtaką gydymo efektyvumui. Specialistai, dalyvaudami hakatonuose ir ieškodami inovatyvių technologinių būdų, prisideda prie dislipidemijos iššūkių sprendimo. Tokie sprendimai ne tik gerina pacientų gyvenimo kokybės didinimas, bet ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų naštą visuomenei.
Prevencinės priemonės dislipidemijai valdyti
Norint veiksmingai valdyti dislipidemiją, būtina imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios apima sveiką mitybą, reguliarų sportą bei žalingų įpročių atsisakymą. Šių priemonių laikymasis gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Dietos korekcija
Sveika mityba yra esminis veiksnys, siekiant kontroliuoti dislipidemiją. Svarbu sumažinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio vartojimą, didinti daržovių ir vaisių kiekį maiste, taip pat pasirūpinti pakankamu skaidulinių medžiagų vartojimu. Tyrimai rodo, kad apie 60.3% apklaustų respondentų laiko tinkamą mitybą svarbiausiu veiksniu cholesterolio kiekiui mažinti.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus sporto pratimai yra kitas svarbus elementas dislipidemijos prevencijoje. Tyrimų duomenimis, apie 19% respondentų pradėjo aktyviau sportuoti po padidinto cholesterolio kiekio nustatymo. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką svorį ir mažinti MTL cholesterolio kiekį, o kartu pagerinti bendrą sveikatą.
Įpročių keitimas
Vienas svarbiausių veiksnių, siekiant išvengti dislipidemijos, yra rūkymo atsisakymas. Rūkymas neigiamai veikia kraujagyslių būklę ir gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kartu svarbu sumažinti alkoholio vartojimą. Remiantis tyrimais, daugelis pacientų po cholesterolio kiekio nustatymo pradeda keisti savo gyvenimo įpročius, siekiant geresnės sveikatos.
Apibendrinant, prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba, reguliarus sporto pratimai ir rūkymo atsisakymas, yra kritiškai svarbios dislipidemijos valdyme ir bendro sveikatos gerinime.
Medikamentinis gydymas dislipidemijai
Medikamentinis gydymas yra svarbi dislipidemijos valdymo dalis. Tinkamai parinkti vaistai cholesterolio mažinimui gali reikšmingai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos.
Statinai
Statinai yra viena iš efektyviausių vaistų grupių, naudojamų gydant dislipidemiją. Šie vaistai veiksmingai mažina MTL cholesterolio kiekį kraujyje, kuris yra glaudžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Statinai, kaip pagrindinė gydymo strategija, ypač svarbūs aukštos rizikos pacientams, pavyzdžiui, tiems, kuriems diagnozuota aterosklerozė arba kurie turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Siekiant pasiekti geriausių rezultatų, gydymo strategija dažnai derinama su kitomis medicininėmis priemonėmis ir gyvenimo būdo keitimu.
Kiti lipidų mažinimo preparatai
Be statinų, dislipidemijos gydymo planuose gali būti naudojami ir kiti lipidų mažinimo preparatai, tokie kaip fibratai, niacinas ir Ezetimibas. Šie vaistai padeda mažinti bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekius, taip pat didinti gerąjį DTL cholesterolį. Medikamentinis gydymas individualizuojamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, kardiovaskulinių ligų riziką bei kitus svarbius faktorius. Tinkamai parinkta gydymo strategija gali padėti efektyviai kontroliuoti dislipidemiją ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Nemedikamentinis gydymas
Nemedikamentinis gydymas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerinti bendrą sveikatos būklę be vaistų vartojimo. Pagal EURIKA tyrimo rezultatus, dislipidemijos paplitimas Europoje siekia 57,7%, o Lietuvoje šis skaičius dar didesnis. Gyvenimo pokyčiai, tokie kaip tinkama mityba ir fizinis aktyvumas, turi esminę reikšmę valdant šią būklę.
Vienas iš efektyviausių natūralių terapijos metodų yra mitybos korekcija. Mityba praturtinta antioksidantų savybėmis gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) ir trigliceridų kiekį kraujyje. Eksperimentai parodė, kad tokiu būdu galima žymiai pagerinti lipidų būklę. Be to, sveikatos priežiūra turėtų skatinti vartoti daugiau vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgštys.
Fizinis aktyvumas yra dar vienas svarbus gyvenimo pokyčių komponentas. Reguliarus sportas ne tik padeda sumažinti cholesterolio kiekį, bet ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per dieną gali padaryti stebuklus jūsų sveikatai.
Galiausiai, psichosocialinė parama ir asmeninis sveikatos priežiūros specialisto bendravimas su pacientais gali padėti užtikrinti teisingą gydymą bei disciplinuotą sveikatos būklės valdymą. Komunikacija tarp specialistų yra esminė siekiant teigiamų gydymo rezultatų ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
