Dysleksija yra mokymosi sutrikimas, dėl kurio skaitymas ir su kalba susijusios užduotys tampa sudėtingesnės. Šis sutrikimas atsiranda dėl smegenų veiklos sutrikimų, trukdančių tinkamai apdoroti rašytinę informaciją. Dažniausiai žmonės sužino, kad turi disleksiją dar vaikystėje, ir tai paprastai yra visą gyvenimą trunkanti problema. Tokia disleksijos forma dar vadinama „vystymosi disleksija“.
Dysleksija kaip specifinis mokymosi sutrikimas
Dysleksija yra vienas iš „specifinių mokymosi sutrikimų“ porūšių. Šiai kategorijai priklauso trys pagrindiniai sutrikimų tipai:
- Skaitymas (disleksija).
- Rašymas (disgrafija).
- Matematika (diskalkulija).
Kaip disleksija veikia kalbos suvokimą
Skaitymas prasideda nuo žodinės kalbos. Ankstyvoje vaikystėje kalbėti pradedama nuo paprastų garsų formavimo. Mokantis daugiau garsų, iš jų kuriami žodžiai, frazės ir sakiniai. Skaitymas reikalauja susieti garsus su įvairiais rašytiniais simboliais (raidėmis).
Šiame procese atsiranda disleksija. Ji trukdo smegenims panaudoti žodinę kalbą tam, kad būtų „dekoduojamas“ raštas. Disleksiją turintys žmonės susiduria su sunkumais apdorojant skaitomą tekstą, ypač skaidant žodžius į garsus arba siejant raides su garsais skaitymo metu.
Šis apdorojimo sulėtėjimas daro įtaką viskam, kas vyksta toliau:
- Lėtesnis skaitymas dėl sunkumų suprantant ir apdorojant žodžius.
- Rašymo ir rašybos sunkumai.
- Problemos saugant žodžius ir jų reikšmes atmintyje.
- Sunkumai kuriant sakinius, siekiant išreikšti sudėtingesnes idėjas.
Kaip dažnai pasitaiko disleksija?
Disleksija nėra labai dažna, tačiau pakankamai paplitusi, kad būtų plačiai žinoma. Ekspertai teigia, jog šis sutrikimas paveikia apie 7% pasaulio gyventojų. Disleksija vienodai paveikia žmones nepriklausomai nuo lyties ir rasės.
Vis dėlto, daugelis žmonių turi simptomų, kurie nėra pakankamai stiprūs, kad būtų nustatyta diagnozė. Jei įskaičiuotume žmones su lengvais simptomais, disleksija gali paveikti iki 20% pasaulio gyventojų.
Kas sukelia disleksiją?
Tiksli disleksijos priežastis nėra aiški, tačiau yra kelios užuominos, kurios padeda suprasti, kodėl dažniausiai pasitaiko šis sutrikimas.
Genetiniai veiksniai
Disleksija yra stipriai genetiškai paveldima ir būdinga šeimoms. Vaikas, kurio vienas iš tėvų turi disleksiją, turi 30–50% tikimybę paveldėti šį sutrikimą. Be to, genetinės būklės, pavyzdžiui, Dauno sindromas, gali padidinti disleksijos riziką.
Smegenų vystymosi ir veiklos skirtumai
Žmonės, turintys disleksiją, yra neurodivergentai – jų smegenys susiformuoja arba funkcionuoja kitaip nei tikėtasi. Tyrimai rodo, kad disleksiją turinčių žmonių smegenys skiriasi savo struktūra, funkcijomis ir chemine sudėtimi.
Smegenų vystymosi ir funkcijos sutrikimai
Infekcijos, toksinų poveikis ir kiti įvykiai gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi ir padidinti tikimybę vėliau išsivystyti disleksijai.
Rizikos veiksniai susiję su disleksija
Yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali prisidėti prie disleksijos išsivystymo. Jie apima (bet neapsiriboja):
- Toksinų poveikis. Oro ir vandens tarša gali padidinti disleksijos riziką, ypač esant sunkiųjų metalų (pvz., švino ar mangano), nikotino ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikiui, pavyzdžiui, liepsnos slopiklių.
- Prieigos prie skaitymo medžiagos trūkumas. Vaikai, augantys aplinkoje, kur mažai skaitoma ar trūksta skaitymo medžiagos, yra labiau linkę į disleksijos išsivystymą.
- Mokymosi aplinkos ribotumai. Vaikai, kuriems trūksta mokymosi palaikymo mokykloje ar panašiose aplinkose, dažniau išsiugdo disleksiją.
Kokie yra disleksijos požymiai ir simptomai?
Disleksijos simptomai dažnai pastebimi vaikui augant. Jie gali būti:
- Sunkumai rašant paprastus žodžius.
- Problemos išmokstant raidžių pavadinimus.
- Sunkumai atskiriant panašių formų raides, tokias kaip „d“ ir „b“ arba „p“ ir „q“.
- Sunkumai rimuoti žodžius.
- Nenoras garsiai skaityti klasėje.
- Sunkumai išsiaiškinant naujus žodžius.
- Problemų susiejant garsus su raidėmis ar žodžio dalimis.
- Sunkumai suprasti, kaip garsai jungiasi į žodžius.
- Garsų pozicijų žodyje maišymas.
Vienas iš šių simptomų dar nereiškia, kad žmogus turi disleksiją, tačiau jei sunkumai mokantis pagrindinių skaitymo įgūdžių tampa pastebimi, disleksijos tikrinimas gali padėti nustatyti, ar reikalinga specializuota pagalba.
Disleksijos sunkumo lygiai
Disleksija gali būti skirtingo sunkumo:
- Lengvas. Sunkumai egzistuoja, tačiau juos galima kompensuoti tinkamai pritaikius pagalbą ar priemones.
- Vidutinis. Sunkumai yra pakankamai reikšmingi, todėl reikalingos specialios instrukcijos ir pagalba, taip pat specifinės intervencijos ar pritaikytos sąlygos.
- Sunkus. Sunkumai tokie ryškūs, kad jie išlieka net ir taikant specializuotas intervencijas, pritaikymus ir kitas gydymo formas.
Kaip diagnozuojama disleksija?
Nors disleksija yra susijusi su smegenų veiklos skirtumais, jos negalima nustatyti atliekant kraujo tyrimus ar laboratorinius testus. Vietoj to, disleksija diagnozuojama kruopščiai įvertinant ir tiriant dažniausiai pasitaikančius požymius.
Disleksijos diagnozavimo metu vertinami šie aspektai:
- Dekodavimas (skaitymas nežinomų žodžių skiemenuojant).
- Žodinės kalbos įgūdžiai.
- Skaitymo sklandumas ir skaitymo suvokimas.
- Rašyba.
- Žodynas.
- Žodžių atpažinimas.
Kada reikėtų ištirti vaiką dėl disleksijos?
Paprastai ankstyvas testavimas yra geriausias būdas nustatyti mokymosi sutrikimus. Ankstyva diagnozė leidžia vaikui anksčiau pradėti mokytis naujų skaitymo strategijų. Daugelis vaikų patiria skaitymo problemų dar iki trečios klasės, tačiau skaitymo reikalavimai su amžiumi didėja, todėl svarbu diagnozuoti mokymosi sutrikimą kuo anksčiau.
Vaiko mokykla gali rekomenduoti kreiptis į sertifikuotą edukacinį psichologą dėl mokymosi sutrikimų įvertinimo. Kreipkitės į mokyklos administraciją, kad sužinotumėte, kas galėtų atlikti tokį vertinimą.
Kokie yra disleksijos gydymo būdai?
Šiuo metu disleksijai gydyti nėra skirtų medikamentų. Vietoj to taikomos edukacinės intervencijos, kurios padeda mokytis ir skaityti naujais efektyviais būdais.
Vaikai, turintys disleksiją, gali dirbti su specialiai apmokytu specialistu, kuris moko naujų skaitymo įgūdžių. Kartais mokymo proceso sulėtinimas suteikia vaikui daugiau laiko geriau suprasti temas. Bendradarbiaukite su vaiko mokykla, kad užtikrintumėte, jog jis gauna reikiamą išsilavinimą.
Kaip galiu padėti savo vaikui, turinčiam disleksiją?
Svarbiausia, ką galite padaryti, – praleisti laiką skaitydami garsiai su vaiku. Bendras skaitymas padės jam tobulinti skaitymo įgūdžius.
Taip pat svarbu prisiminti, kad disleksija yra sutrikimas, kurio vaikas negali kontroliuoti. Būkite kantrūs ir palaikykite vaiką. Jūsų padrąsinimas gali suteikti jam pasitikėjimo savimi ir padėti įveikti skaitymo sunkumus. Tai taip pat sumažins vaiko nerimą ar baimę, susijusią su skaitymo užduotimis.
Be to, galite būti vaiko advokatu. Kartu su mokykla galite sukurti individualų ugdymo planą (IEP). Šis dokumentas nustato individualizuotus tikslus ir pamokų planus jūsų vaikui.
Ar suaugusiųjų disleksija gydoma?
Taip, disleksiją turintys suaugusieji gali pasinaudoti gydymo galimybėmis. Egzistuoja programos ir priemonės, kurios padeda įveikti disleksijos sukeltus skaitymo sunkumus nepriklausomai nuo amžiaus.
Kaip išvengti disleksijos?
Disleksijos išvengti negalima, tačiau ji dažnai yra valdoma naudojant įvairias mokymosi ir skaitymo strategijas. Norėdami padėti vaikui:
- Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei pastebite ankstyvus disleksijos požymius.
- Bendradarbiaukite su vaiko mokykla, kad sukurtumėte individualizuotą ugdymo planą.
- Rūpinkitės vaiko emocine sveikata ir apsvarstykite psichologinę pagalbą, jei dėl disleksijos kyla nerimo ar kitų emocinių problemų.